Oyo 15674 Mahak Residency Naršykite Nekilnojamojo turto aukcionai į Indija arba surašykite savo. Reklamuokitės, pardavinėkite savo turtą, sudarykite sąrašąIndija (hindi: Bhārat), oficialiai Indijos Respublika (hindi: Bhārat Gaṇarājya), yra šalis Pietų Azijoje. Tai antra pagal gyventojų skaičių šalis, septinta pagal dydį šalis pagal sausumos plotą ir demokratiškiausia pasaulyje. Ribojasi su Indijos vandenynu pietuose, Arabijos jūra pietvakariuose ir Bengalijos įlanka pietryčiuose, vakaruose ji dalijasi su sausumos sienomis su Pakistanu; Kinija, Nepalas ir Butanas šiaurėje; ir Bangladešas bei Mianmaras į rytus. Indijos vandenyne Indija yra netoli Šri Lankos ir Maldyvų; jos Andamano ir Nikobaro salos turi jūrų sieną su Tailandu ir Indonezija. Šiuolaikiniai žmonės į Indijos žemyną iš Afrikos atvyko ne vėliau kaip prieš 55 000 metų. Jų ilgas užsiėmimas, iš pradžių įvairiais izoliuotais būdais, būdamas medžiotojų būrėjais, regioną pavertė labai įvairiu, pagal žmogaus genetinę įvairovę jis nusileido tik Afrikai. Nusistovėjęs gyvenimas atsirado žemyno dalyje Indo upės baseino vakarinėse pakraščiuose prieš 9000 metų ir palaipsniui vystėsi Indo slėnio civilizacijoje trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Iki 1200 m. Pr. M. E., Archajiška sanskrito forma, indoeuropiečių kalba, iš šiaurės vakarų išplito į Indiją, atsiskleidė kaip Rigvedos kalba ir fiksavo induizmo aušrą Indijoje. Indijos dravidų kalbos buvo išstumtos šiauriniame ir vakariniame regionuose. Iki 400 m. Pr. M. E. Induizme atsirado stratifikacija ir kastų atskirtis, atsirado budizmas ir džainizmas, skelbiantys socialines tvarkas, nesusijusias su paveldimumu. Ankstyva politinė konsolidacija davė pradžią laisvai susietoms Maurya ir Gupta imperijoms, įsikūrusioms Gango baseine. Jų kolektyvinę erą užplūdo plataus masto kūrybiškumas, bet taip pat pasižymėjo silpnėjantis moterų statusas ir neliečiamybės įtraukimas į organizuotą tikėjimo sistemą. Pietų Indijoje Vidurinės karalystės eksportavo dravidų kalbomis raštus ir religinę kultūrą į Pietryčių Azijos karalystes.Source: https://en.wikipedia.org/